- iššalvėti
- iššalvė́ti, iššal̃vi (ìššalvi NdŽ, KŽ, Plv, ìššalva J.Jabl, -ė́ja Trg), -ė́jo Š, KŽ, iššálvėti, -ėja, -ėjo KŽ, Vkš, Rs 1. intr. Brs, Vkš, Trg, Vdk, Ldv, Rs, Jrb, Vdžg išaušti, išvėsti: Uždaryk duris – stuba iššálvės Stak. Iššálvėjo troba, šalta Up. Palikot šaltam kambary – kiek laiko nekūrentas, iššálvėjęs Erž. 2. intr. Š, KŽ, Vkš, Lkš, Gž, Mrj, Dkš, Smn, Mrs, Srj, Mrk, Lš, Kb, Žž, Trak, Dsm, Sml, Vel, Ps šaltyje išdžiūti: Drapanas išplovęs padėk ant šalčio lauke, kad iššalvė́tum J. Skalbiniai iššalvėjo (žiemą, ore), bus jau sausi J.Jabl. Pakark marškinius, tegu iššalvės Jz. Drapanos gerai ìššalvi Nm. Pačiupinėk, gal jau iššalvė́jo [marškiniai] Všk. Tiesk tolkas ant tvoros, tai per naktį gerai iššalvės Ss. ^ Iššalvė̃s! O jeigu neiššalvė̃s, tai žmonės iškalbės (apkalbės, kad prastai išskalbė) Ilg. | refl. Iš: Kai toks speigas, skalbiniai ir lauke išsìšalvi Snt. 3. intr. šaltyje išsivėdinti: Išmesk tuos kalinius (kailinius) an tvoros – tegu gerai iššalvė̃s Krok. 4. intr. Š, KŽ, Škn, Lnkv nuo šalčio pasidaryti sausam, puriam: Žemė šalvėte iššálvėjo J. Žemė iššalvė́jo, išsipureno dirva – bus geras derlius Lkš. Žemė žiemą iššalvė́jo, o smagu dirbt! Mrj. | refl. Žvr: Išsišalvė́jo par žiemą rugiai Grž. 5. tr. impers. šalčiui išdžiovinti: Molis iššalvė́tas trupa Snt. Arimas po žiemos iššalvėtas rš. ║ intr. Š, KŽ: Jau iššalvė́jo, t. y. šaltis ištraukė pašalą J. 6. tr. iššaldyti: Rugius iššalvė́jo šaltis Plv. Rytais šąla – braškes da iššalvė̃s Snt. 7. intr. nuo šalčio išnykti, iššalti: Iššalvi (gėlės) BŽ79. \ šalvėti; įšalvėti; iššalvėti; nušalvėti; pašalvėti; prašalvėti; prišalvėti; užšalvėti
Dictionary of the Lithuanian Language.